Įeiti
     
Facebook Twitter
Eiti į pagrindinį puslapį
Švietimo portalas
Paieška
Registruotis    Prisijungti
Priminti slaptažodį
   
 
Veidrodis
2011.05.27
Planšetiniai kompiuteriai Lietuvos mokyklose
Alvida Lozdienė, Ugdymo plėtotės centro Informacinių technologijų skyriaus metodininkė

Prieš metus susibūrė kelios iniciatyvios organizacijos, norinčios pabandyti pažvelgti į mokyklą kitaip, sudaryti mokykloms galimybes išbandyti naujas technologijas.

Pirmiausia iškilo elektronininių skaitytuvų idėja – į ieškančias naujovių mokyklas kreipėsi Švietimo informacinių technologijų centras. Atsiliepė daugiau nei trys dešimtys mokyklų. Greitai rutuliojosi mintis, kad reikia pasitarti su šiomis mokyklomis. Tam pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, UAB „Omnitel“, ir UAB „Šviesa“ atstovai. „Omnitel“ pasiūlė patalpas ir filmavimo paslaugas. Mokyklos kūrė elektroninių skaitytuvų naudojimo ugdyme vizijas. Į kūrybinę laboratoriją buvo pakviesta vienuolika mokyklų komandų, kurių nariais galėjo būti ir mokiniai.

Laboratorijoje darbavosi Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos, Kauno jėzuitų gimnazijos, Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinės mokyklos, Šiaulių Didždvario gimnazijos, Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos, Šiaulių Aukštabalio vidurinės mokyklos, Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Šiaulių Medelyno pagrindinės mokyklos komandos. Laboratorijos darbe dalyvavo Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Edita Sederavičiūtė.

Visą dieną komandos tyrinėjo elektroninius skaitytuvus (jais aprūpino projekto partneriai „Omnitel“ atstovai). Renginio pabaigoje mokyklos išsakė savo požiūrius  ir idėjas. Visa kūrybinės laboratorijos medžiaga skelbiama adresu

http://www.ipc.lt/?p=2265#more-2265.

Grįžusios namo mokyklų komandos papildė savas vizijas ir jas paskelbė bendroje elektroninėje grupės erdvėje, esančioje Švietimo portale. Projekte dalyvaujančios mokyklos balsavo už geriausias mokyklų pateiktas vizijas. Pačios už save mokyklos negalėjo balsuoti.

Įsiklausius į mokyklų galutinę nuomonę, projekto partneriai nusprendė už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus pinigus pirkti planšetinius kompiuterius, nes jie galės būti efektyviau panaudojami ugdymo procese. Dar nėra  lietuviškų elektroninių vadovėlių ar rekomenduojamų knygų, kurias galima įsigyti nemokamai ir jos būtų to formato, kurio reikalauja elektroniniai skaitytuvai. Laukiant, kol įvyks viešieji pirkimai, trys mokyklos gavo po du planšetinius iPad kompiuterius. Tai ir buvo puiki galimybė pamąstyti, ką gi tokio įdomaus galima nuveikti su įrenginiais, kurie yra panašūs į nešiojamuosius kompiuterius, tačiau jų naudojimo technologija kitokia: nėra pelės, fizinės klaviatūros, negalima tiesiogiai naudotis atmintukais.

Tai kur ta planšetinių kompiuterių paslaptis, kad vien praėjusiais metais jų pasaulyje parduota 45 milijonai?

Šios paslapties įminimas prasidėjo prieš porą mėnesių, kai kiekviena iš trijų mokyklų (Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinė mokykla, Biržų „Atžalyno“ vidurinė mokykla, Šiaulių Didždvario gimnazija) gavo po 31 iPad kompiuterį. Leidykla „Šviesa“ ir prie projekto vėliau prisijungusi TEV leidykla padovanojo elektronines vadovėlių versijas. „Omnitel“ kiekvieną kompiuterį aprūpino 3G mobiliuoju interneto ryšiu.

Neseniai projekto organizatoriai apsilankė Pasvalio rajono Pasjiešmenių pagrindinėje mokykloje. Stebėjome ir aptarėme penktoje klasėje vykusią matematikos pamoką. Vaikai mikliai didina, mažina elektroninio vadovėlio brėžinius, stačiakampio gratasienio parametrus lygina su ant stalų išdėliotais realiomis figūromis. Ypač nustebino penktokų gebėjimas naudotis virtualia klaviatūra ir greitai surasti lietuviškas raides. Per porą minučių vaikai iPad‘e išdėstė savo nuomonę apie vykusią pamoką: kas patiko, kas nelabai. Vaikai ir mokytoja nori dar geriau pasinaudoti iPad‘ų galimybėmis – nors kelias minutes skirti loginių žaidimų varžytuvėms, bandyti integruoti anglų kalbą su matematika. Direktorius Ervydas Macaitis ypač džiaugiasi įrenginiais, jis pasakoja, kad jau kelios mokyklos apsilankė svečiuose ir bandė iPad‘ų galimybes. Mokykla užsakė jau ir dėklus, o pirmuosius dešimt dėklų jau gavo. Penktokams dėklai labai reikalingi, nes iPad‘o nugarėlė nėra lygi, todėl labai greitai sukiojasi vaizdas, ant lygaus stalo slidinėja įrenginys.

Mokytojai irgi labai nori kuo plačiau pasinaudoti iPad‘ais. Gaila, kad nėra mokomųjų objektų ar programėlių lietuvių kalba, nes iPad‘ai kol kas „nepripažįsta“ kai kurių technologijų. Viena iš jų – Adobe Flash. Pavyzdžiui, per gamtos pamokas negalima naudotis projekto Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5-6 klasės mokiniams pavyzdžiu sukurtu mokymosi kursu, kuris 2009 metais tarptautiniame konkurse World Summit Award pripažintas vienu iš penkių geriausių „E-learning and education" kategorijoje.

Kartu Pajiešmeniuose svečiavosi ir Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius. Jis pasakojo, kad mokytojai labai džiaugiasi tapę „mobiliais“, jie per pertraukas gali sutvarkyti elektroninį dienyną, išsiųsti trumpąsias žinutes, peržvelgti pamokų planus. Mokyklai pasisekė labai pigiai apdrausti naujus įrenginius, todėl bus mažiau problemų vaikams juos naudojant ir namuose.

Leidyklos TEV direktorius dr. Elmundas Žalys papasakojo mokiniams ir mokytojams apie vadovėlių įvairovę, jų kūrimą, padovanojo elektroninių leidinių.

Mokyklos džiaugiasi galimybe mokymą ir mokymąsi tobulinti, gerinti jo kokybę naudojant tikrai modernias priemones.

Truputį kitoks iPad‘ų panaudojimas Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Įrenginius turi tarptautinio bakalaureato klasės abiturientai. Jie planšetinius kompiuterius nešiojasi ir į namus. Mokiniai džiaugiasi, kad iPad‘as daug lengvesnis nei nešiojamasis kompiuteris ir, svarbiausia, jis pakrautas veikia net dešimt darbo valandų. Žinoma, iPad‘e skaitant tekstą gal ir labiau vargsta akys, nei su elektroniniu knygų skaitytuvu, kurio elektroninis „rašalas“ mažiau kenkia akims, tačiau galima labai greitai vartyti puslapius, susirasti tinkamą mokomosios priemonės vietą.

Mokiniams dar nėra įprasta, kad tiesiai į iPad‘ą negalima įdėti atmintuko, kad įrenginys nepritaikytas  tvarkyti biuro dokumentams, nes mokantis tarptautinio bakalaureato  diplomo programos klasėse darbus reikia parengti tik elektroniniu formatu.

Dar labai anksti daryti konkrečias išvadas apie ugdymo turinio elektronizavimą, tačiau reikia matyti pasaulinius pokyčius ir naujausias tendencijas.

Planuojame vėl susiburti į kūrybinę laboratoriją. Tikimės, kad ne tik mokytojai, bet ir mokiniai turės ką parodyti mokykloms, kurios dar nėra gavusios įrenginių. Svajojame, kad ateityje Lietuvos mokiniai išbandytų ir kitokius planšetinius įrenginius, elektroninius skaitytuvus.

  Matematikos pamoka Pajiešmenių pagrindinėje mokykloje. Penkta klasė. Matematikos mokytoja Vilma Naunikaitė

 Rašo penktokas baigiantis pamokai

 Penktokų vadovėliai iPad‘e

  Dr. Elmundas Žalys pasakoja, kaip atsiranda ir kokios būna knygos

  Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojai Daiva Bukelytė ir Kęstutis Balynas irgi labai domisi planšetiniais kompiuteriais

Didždvario abiturientų elektroninės knygos ir vadovėliai

 

Švietimo portalo steigėjas

Švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo portalo valdytojas

Švietimo informacinių technologijų centras

Visos teisės saugomos. ©2013 ITC.

Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus

raštišką ITC sutikimą

Kontaktai

Į pradžią

Paieška

Visas svetainės medis

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas