17. Karaimų tikyba – dorinio ugdymo dalis 
17.1. Dalyko paskirtis
 
Karaimų tikybos programa skirta 11–12 klasių mokiniams. Ja siekiama ne tik suteikti žinių apie karaimų tikėjimą, bet ir skatinti mokinių religinį mąstymą, bendruomeninio ir asmeninio religingumo suvokimą, puoselėjimą.
Siūlomas religijos kaip galimos pasaulėžiūros pažinimo metodas. Tačiau teisingam jos supratimui būtina atskleisti glaudų tikėjimo ryšį su tautinėmis karaimų tradicijomis. Svarbu pabrėžti tolerancijos nuostatas, glūdinčias pačiame karaimų tikėjime. Puoselėtina nuostata – jei aš priimu kitą žmogų (neignoruoju jo, neįžeidinėju dėl to, kad jis yra kitoks, bendrauju kaip su lygiu, gerbiu jo nuostatas ir tradicijas ir kt.), kuris yra kitoks, tai ir kitas mane pripažins, nors aš ir esu kitoks.
Mokymosi procese siūloma, įgijus teorinių žinių pamokose, praktiškai susipažinti su maldaknygėmis, ana­lizuoti tekstus, dalyvauti bendruomeninėse karaimų pamaldose Trakuose arba Vilniuje, susipažinti su kenesomis kaip su architektūros paminklais, jei mokiniai ne karaimai – surengti susitikimą su bendruomenės nariais, išklausyti pasakojimų, aplankyti karaimų etnografinį muziejų Trakuose.
Vertinant siūloma kreipti dėmesį ne tiek į teorines žinias, bet į mokinių gebėjimą mąstyti apie tikėjimą, į jų asmeninių pažiūrų raišką, į tautos ir religijos jungties svarbos karaimų tapatumui supratimą, į tradicinių vertybių ir dabarties santykio supratimą.